Žodžiai trumpinami ne bet kaip, o pagal nustatytas taisykles. Pagrindinės yra šios žodžių trumpinimo taisyklės. 1. Rašomas pirmasis žodžio skiemuo ir po jo einanti antrojo skiemens priebalsė (ar priebalsės) iki balsės, pvz.: adv. – advokatas, agr. – agronomas, akt. – aktorius, al. – alėja, ež. – ežeras, moksl. – mokslininkas. Vengiant to paties sutrumpinimo kitos reikšmės žodžiui, rašomi du žodžio skiemenys ir trečiojo skiemens priebalsė (ar priebalsės) iki balsės, pvz.: dirig. – dirigentas (nes dir. – direktorius), mokyt. – mokytojas (nes mok. – mokinys), pavad. – pavaduotojas (nes pav. – paveikslas, pavietas), vyresn. vyresnysis (nes vyr. – vyriausias, vyriausiasis).
Kai kuriems tarptautiniams žodžiams sutrumpinti rašomi net trys pirmieji skiemenys ir ketvirtojo priebalsė (priebalsės) iki balsės, pvz.: archeol. – archeologija, choreogr. – choreografija. 2. Rašoma viena ar kelios pirmosios (kartais ir ne iš eilės einančios) žodžio priebalsės, pvz.: g. – gatvė, p. – puslapis, bt. – butas, dr. – daktaras, kpt. – kapitonas, pvz. – pavyzdžiui, mst. – miestas, mstl. – miestelis. Vienas kitas žodis trumpinamas pirmąja balse, pvz.: a. – aikštė, e. – era, ū. – ūkis (sutrumpinime ž. ū. – žemės ūkis). Po lietuviškų sutrumpinimų, padarytų nurodytais būdais, dedamas taškas. Tokiu būdu padaryti tarptautiniai sutrumpinimai vartojami be taško, pvz.: min – minutė, km – kilometras, cm – centimetras, a – aras, l, L – litras. 3. Rašoma pirmoji žodžio raidė ir po brūkšnelio paskutinysis skiemuo, pvz.: b-vė – bendrovė, b-ka – biblioteka, v-ba – valdyba, m-kla – mokykla, s-ga – sąjunga, m-ja – ministerija, a-ja – akademija. Po šių žodžio galą turinčių sutrumpinimų taškas nededamas. Taip trumpinami įstaigų ir organizacijų pavadinimai, kurie baigiasi balse. Bet pasitaiko tokiu būdu sutrumpintų šio tipo pavadinimų ir turinčių gale priebalsę (s), pvz.: k-tas – komitetas, i-tas – institutas, u-tas – universitetas. Taip trumpinti žodžių neskatinama, nes apskritai šis trumpinimo būdas mažai naudojamas ir iš vartosenos traukiasi. Geriau rašyti gimn. – gimnazija (ne g-ja), saviv. – savivaldybė (ne s-bė), inst. – institutas (ne i-tas), akad. – akademija (ne a-ja ar ak-ja (deja, jau ir taip rašoma), fak. – fakultetas (ne f-tas). 4. Trumpinant žodžių grupes bei junginius, kiekvienas žodis trumpinamas ir po kiekvieno pirmaisiais dviem būdais sutrumpinto žodžio dedamas taškas, pvz. š. m. – šių metų, t. y. – tai yra, m. m. – mokslo metai, l. e. p. – laikinai einantis pareigas, pr. m. e. – prieš mūsų erą, pr. Kr. – prieš Kristų. Pastaba. Žodžių junginių sutrumpinimų negalima rašyti su pasvirusiu brūkšniu, turi būti š. m., ne š/m (šių metų), p. d., ne p/d (pašto dėžutė). Pasvirusiu brūkšniu žymimas dviejų žodžių santykis, pvz.: m/sek. (metrų per sekundę), cnt/ha (centnerių iš hektaro), arba du lygiaverčiai dalykai, pvz.: tel./faks. (telefonas ir faksas), 130/80 (arterinio kraujospūdžio dydžiai, kuriuos reikia tarti „šimtas trisdešimt ir aštuoniasdešimt). 5. Specialiojoje literatūroje vartojama ir kitaip sudarytų sutrumpinimų. Tada jie pateikiami straipsnio (ar leidinio) gale arba paaiškinami tekste.
Projektas „Iš praeities – į dabartį“. Remia
